pramanis

pramanis sm. 1. žr. pramanas 2: Jonas su tais savo pramaniais kokį sykį tikrai įklius Pkr. 2. kas sugalvota, sukurta: Karalius Hiskija ... liepė poną liaupsinti išdūmojimu (paraštėje pramaniu) Dovydo (jo sukurtų psalmių žodžiais) BB2Krn29,30. 3. pakeitimas, paįvairinimas: Kiek to gerumo iš žuvies – ale vis mat pramanis Brž. Pas jį tai dirbk ir dirbk be jokio prãmanio (be poilsio) Brž. 4. RtŽ žr. pramanėlė 1.